- nevertybė
- nevertýbė sf. (1), nevertỹbė (2) KII283 1. R399 nedorumas, menkumas: Pažįstu ... nevertybę savą DK149. Pilnas baimės dėl savo nevertybės brš. 2. Q576, KII263 neteisybė, skriauda: Kitą kaltina dėl kokios nevertybės RB2Moz22,9.
Dictionary of the Lithuanian Language.